2013 m. gegužės 29 d., trečiadienis

Apšvietimo projektavimas: interjero apšvietimo technikos

Ieškant informacijos apie apšvietimo technikas, teko susidurti su problema – daugelyje šaltinių apšvietimo technikos yra traktuojamos nevienodai. Vienuose straipsniuose išskiriamos tik atskiros lubų bei sienų apšvietimo technikos, kituose jau įtraukiami daugiau architektūriniam ar landšaftiniam apšvietimui naudojami būdai.
Projektuojant apšvietimo sluoksnius, kaskart tenka spręsti, kokią techniką pasirinkti. Technika yra svarbi renkantis šviestuvus bei numatant  galutinį apšviestumo rezultatą kambaryje ar kitoje erdvėje.
Toliau aptarsime dažniausiai naudojamas apšvietimo technikas interjero apšvietimui.


Apšvietimas iš viršaus (angl. downlighting


Kai pasirenkamas apšvietimas iš viršaus, pagrindinis jo tikslas – apšviesti horizontalųjį paviršių, esantį po šviestuvais. Tokiam apšvietimui dažniausiai pasirenkami į lubas įleidžiami šviestuvai (angl. can downlights), dienos apšvietimo lempos (angl. troffers), pramoniniai šviestuvai (angl. industrial luminaires) ar tiesiog bet kuris šviestuvas, skleidžiantis žemyn nukreiptą šviesą.
Projektuojant apšvietimą iš viršaus, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius principus:
  • išsiaaiškinti, kokiu būdu žemyn krentanti šviesa, apšvies sieną. Naudojant įleidžiamus šviestuvus yra gaunamas rezultatas –  šviesa krenta geldelės forma. Šviestuvai, įrengti per arti sienos, yra linkę sukurti ilgą ir siaurą geldelę, o tai dažnai atrodo labai nepatraukliai. Dėl šių priežasčių reikėtų tiksliai apskaičiuoti, kokiu atstumu turėtų būti įrengiami šviestuvai;
  • šviestuvo apšvietimo kampą reikėtų rinktis, atsižvelgiant į lubų aukštį. Įprastai manoma, kad kuo aukštesnės lubos, tuo siauresnio apšvietimo kampo šviestuvus reikėtų rinktis. Tai užtikrina minimalų spindėjimą ir maksimalų apšvietimo efektyvumą. Ši taisyklė pasitvirtina  tuo atveju, kai naudojami į lubas įleidžiami šviestuvai ar linijiniai dienos šviesos šviestuvai;
  • šviestuvą reikėtų rinktis atsižvelgiant į tai, kokią šviesos formą jis skleidžia ant grindų ir kitų po juo esančių objektų. Norint išvengti kokios nors konkrečios formos, vertėtų rinktis plataus apšvietimo kampo, išsklaidytą šviesą skleidžiančias lempas. Tokiu atveju jas vertėtų įrengti ne kokiame nors šviestuve, kad išvengtumėte apšvietumo kampo susiaurėjimo;
  • būtina atidžiai rinktis šviestuvo (o ne lemputės) apšvietimo kampą. Bendruoju atveju laikoma, kad kuo siauresnis ir aukštesnis yra šviestuvo gaubtas, tuo intensyvesnė lemputės skleidžiama šviesa.
Naudojant tarpusavyje kelias apšvietimo iš viršaus technikas, svarbu patikrinti, ar jos dera tarpusavyje, ar neužgožia viena kitos, ir svarbiausia, ar jų kartu skleidžiama šviesa nėra pernelyg intensyvi.



Apšvietimas iš apačios (angl. uplighting)


Apšvietimas iš apačios kartu apšviečiantis ir sienas, ir lubas, dažnai naudojamas norint išgauti netiesioginį erdvės apšvietimą. Nors tokiam apšvetimui dažniausiai yra naudojami specialūs šviestuvai, tokį patį efektą galėtume pasiekti, panaudojant iš viršaus krentančią šviesą skleidžiančius šviestuvus, juos apsukant taip, kad šviesa sklistų iš apačios į viršų. Norint sukurti tokio tipo apšvietimą, taip pat puikiai tinka sieniniai švietuvai.
Planuojant apšvietimą iš apačios, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos esminius faktorius:
  • apšviečiamos lubos turėtų būti visiškai baltos arba beveik baltos spalvos. Be abejo, įmanoma apšviesti ir spalvotas lubas, tačiau derėtų prisiminti, kad šviesa spalvą išlies erdvėje. Apšviesti tamsias lubas yra visiškai neefektyvu, o  langų bei stoglangių apšvietimas – bereikalingas;
  • šviesos dėmės ar juostos ant lubų dažnai erzina ir atrodo nepatraukliai, todėl reikėtų rinktis išsklaidytą šviesą skleidžiančias lempas ir vengti koncentruotos šviesos;
  • atstumas nuo į viršų šviečiančių šviestuvų ir lubų turi būti pasirinktas labai kruopščiai.  Čia galioja taisyklė – į viršų nukreipta šviesa apšvies lubas maždaug keturis kartus plačiau.


Nišinis apšvietimas (angl. cove lighting)


Nišinis apšvietimas - tai tokia apšvietimo iš apačios forma, kai lubos yra apšviečiamos nedideliu atstumu iš prie pat lubų sumontuotos nišos.  Toks apšvietimas gali būti įrengtas ir prie sienos, tada apšvietimas sklis šonu, arba palei pat nišos kraštą – tokiu atveju apšvietimas bus nukreiptas tiesiai į lubas.

Egzistuoja keli svarbūs faktoriai, įtakojantys tinkamą nišinio apšvietimo projektavimą:
  • nišinis apšvietimas ypač jautriai reaguoja į šviesos perėjimus tarp skirtingų šviesos šaltinių. Renkantis fluorescensines lempas, reikėtų naudoti specialiai nišų apšvietimui skirtas jų rūšis, kadangi jų reflektoriaus forma pašalina nuo tvirtinimo detalių sklindančius šešėlius. Naudojant kaitrines lemputes, ypač svarbu išlaikyti bent vienos lemputės dydžio atstumą nuo sienos. Tačiau dažniausiai tokiam apšvietimui pasitelkiama led juosta, kurią nesudėtinga pritvirtinti sunkiai prieinamose vietose. Be to, led juosta užtikrina tolygų apšvietimą;
  • reikėtų įsitikinti, kad lemputė yra viename lygmenyje su nišą dengiančia konstrukcine dalimi, kitaip nebus išvengta šešėlių;
  • prie sienų derėtų konstruoti trumpas nišas, kad būtų išvengta aštriai nupjautų linijų.




Sienų „spalvinimas“ (angl. wall washing)

Pagrindinis sienų „spalvinimo“ technikos tikslas – kuo tolygiau apšviesti sieną nuo vieno šono iki kito bei nuo viršaus iki apačios. Norėdami tinkamai įrengti tokį apšvietimą, specialūs šviestuvai turėtų būti montuojami nuo sienos per atstumą, atitinkantį maždaug  vieną ketvirtąją sienos aukščio. Tarpai tarp šviestuvų svyruoja nuo vienos ketvirtosios iki pusės sienos aukščio, priklausomai nuo pačių šviestuvų charakteristikos.

Ši technika paslepia sienų nelygumus ir kitus trūkumus, tačiau taip pat „išplauna“ ir tekstūrą. Taigi, tai puikus sprendimas gipskartonio sienoms, tačiau plytų ar akmenų sienoms šis būdas nelabai tinkamas, nes jos atrodys kaip išpaišytos. Šios technikos taip pat reikėtų vengti ant blizgių bei veidrodinių paviršių, nes tokiu atveju šviesa atsispindės tiesiai į akis.



Sienų „ganymo“ (angl. wall grazing) apšvietimo technika

Tai tokia apšvietimo technika, kai siena apšviečiama šviestuvais, specialiai sumontuotais kuo arčiau sienos. Tokio apšvietimo tikslas - apšviesti sieną kaip įmanoma tolygiau, dažniausiai panaudojant kelis siauro apšvietimo kampo šviestuvus ar didelio galingumo lempas, sumontuotas arti viena kitos šalia lubas ir sieną jungiančio kampo. Toks apšvietimo sprendimas puikiai atskleidžia sienos tekstūrą, todėl būtent tokia technika ypač rekomenduojama norint apšviesti akmenų, plytų ar kitus įdomesnės tekstūros paviršius. Sienų „ganymo“ technika taip pat gali būti tinkama sienų su veidrodine (blizgia) danga apšvietimui. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad netobuli sujungimai taps matomi, todėl, pavyzdžiui norint apšvieti plytelėmis išklijuotą sieną, reikėtų pasirūpinti nepriekaištingu pačių plytelių klijavimu.



„Lizdinis“ apšvietimas (angl. slot outlining)

Šios apšvietimo technikos pagrindas – speciali niša („lizdas“), suprojektuota per nedidelį atstumą nuo sienos, kurioje įrengiamas apšvietimas. Čia dažnai naudojamos pailgos fluorescensinės lempos ar  specialūs šviestuvai, kurie apšviečia sienos viršutinę dalį daug intensyvesne šviesa ir taip netiesiogiai apšviečia likusią erdvę. Ši apšvietimo technika sukuria ryškų kontrastą tarp neapšviestų lubų ir intensyviai apšviestos viršutinės sienos dalies.



Straipsnio šaltiniai:
M. Karlen, J. Benya „Lighting desing basics“ 2004 by John Wiley & Sons, Inc.








2 komentarai: